Jei šuo dreba, tai nebūtinai reiškia, kad jis serga. Šunų drebulį gali sukelti ir džiaugsmas, krūvis, įtampa arba baimė. Pavyzdžiui, kai kurių veislių šunys dreba iš prigimties. Be to, drebulį gali sukelti amžius ar nesaugumo jausmas. Bet kuriuo atveju, reikėtų atidžiai stebėti šunį. Kokiomis aplinkybėmis pasireiškia drebulys? Ar jis tęsiasi ilgai, ar yra tik laikinas? Šiame straipsnyje galite paskaityti apie nekaltas drebulio priežastis ir sužinoti, kada verta kreiptis į veterinarijos gydytoją.
Jauni, nepatyrę ar traumuoti šunys dažnai dreba iš baimės, kai susiduria su aplinkybėmis, kurios jiems sukelia neigiamas emocijas arba nežinomybę.
Nekaltos laikino drebulio priežastys
Jei jūsų šuo dreba, visų pirma išlikite ramūs. Kasdienė fizinė aplinka ar emocijos taip gali sukelti šunš drebulį. Jie labai panašūs į žmones ar kitus gyvūnus.
Šunų drebulys taip pat gali būti siejamas su jų veisle
Ar jūsų šuo dreba gana dažnai? Tai gali būti jų veislės savybė! Kai kurių veislių šunys natūraliai linkę drebėti. Pavyzdžiui, terjerų genuose užkoduotas medžioklės instinktas, todėl jie visada parengtyje. Drebėdami jie kompensuoja šią vidinę įtampą. Jorkšyro terjeras taip pat gana dažnai dreba, kaip ir dauguma kitų mažų veislių šunų, nes jie lengviau sušąla nei dideli šunys. Na, o čihuahua atveju drebulys siejamas su jų meksikietiška kilme ir smulkiu kūno sudėjimu. Bekailiai šunys arba gyvūnai be poplaukio taip pat gana greitai sušąla.
Šunų raumenų virpulys
Daugeliui šunų veislių būdingas linksmumas, aktyvumas ir polinkis į fizinį krūvį. Po intensyvaus pasilakstymo jūsų keturkojis gali imti drebėti. Juk jų raumenims reikia atsistatyti po fizinio krūvio. Šunų raumenų virpulys po fizinio aktyvumo yra nepavojingas. Tokiais atvejais pasirūpinkite, kad šuns neištiktų hipoglikemija.
Po intensyvaus fizinio krūvio gali drebėti šuns užpakalinės kojos (ar net visas kūnas).
Vyresnių šunų drebulys
Ar jūsų augintinis jau pasiekė garbų amžių? Jei taip, visai nenuostabu, kad jis sunkiau išsilaiko ant kojų arba jo galūnės trūkčioja. Vyresni šunys gali kartais imti drebėti, kaip ir pagyvenę žmonės. Tokie raumenų judesiai gali prasidėti spontaniškai ir daugeliu atveju nekelia jokio pavojaus.
Vyresni šunys dažnai dreba be jokios priežasties, lygiai kaip ir senyvo amžiaus sulaukę žmonės.
Emocinis šunų drebulys
Jūsų šuo gali drebėti ir dėl emocinių priežasčių. Juk mes, žmonės, taip pat savotiškai reaguojame į stresą, susijaudinimą ar baimę. Dirgikliai, pavyzdžiui, gali būti nepažįstamos aplinkybės, kiti šunys arba svetimi žmonės. Be to, šunį gali išgąsdinti ypatingai garsūs fejerverkai Naujųjų Metų naktį arba agresyviai nusiteikęs didesnis šuo. Jei jūsų keturkojis draugas dreba, kai vežate jį automobiliu, arba net nenori lipti į automobilį, jis greičiausiai bijo važiuoti. Tačiau paprastai šunį palaipsniui galima prie to pripratinti.
Išsigandę šunys dažnai rodo ir kitus požymius:
- nuleidžia ausis,
- cypia,
- loja,
- susigūžia,
- pabruka uodega tarp kojų.
Beje, teigiamos emocijos taip pat gali sukelti šunų drebulį. Tačiau tada šuo taip pat vizgina uodegą, loja arba šokinėja.
Šuo dreba miegodamas
Ar jūsų šuo dreba miegodamas? Tai gana dažnas reiškinys. Naktį šunys apdoroja praėjusios dienos patirtį. Kartais dėl to jie sapnuoja labai ryškius sapnus, kuriuos lydi raumenų judesiai. Tai nebūtinai reiškia, kad jūsų šuo sapnuoja košmarą, net jei iš pirmo žvilgsnio taip gali pasirodyti. Toks elgesys paprastai reiškia labai gilų atsipalaidavimą ir padeda šuniui sumažinti stresą.
Daugelis šunų dreba ir staugia miegodami, nes jų smegenys apdoroja ankstesnes patirtis.
Apibendrinant, toliau išvardytos galimos šunų drebulio priežastys:
- atsipalaidavimas,
- šaltis,
- krūvis,
- amžius,
- stresas,
- baimė,
- džiaugsmas,
- sapnavimas,
- išmoktas elgesys.
Ką galite padaryti ir ką turėtumėte daryti?
Visos šios priežastys paprastai nekelia jokio pavojaus ir nedaro neigiamo poveikio jūsų keturkojo draugo sveikatai. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, jei šuo dreba dėl savo veislės ypatumų, jums dėl to nereikia nieko daryti.
O kitas priežastis lengva pašalinti.
- Drebulys dėl šalčio. Jei jūsų keturkojis draugas dažnai sušąla, galite jam nupirkti šunų drabužių, kad žiemos pasivaikščiojimai taptų jaukesni. Taip pat padeda nuolatinė kailio priežiūra. Šepečiu pašalinkite negyvas poplaukio ląsteles ir taip paskatinsite naujo ir šilto kailio augimą. Šuniukas taip greitai nesušals.
- Išmoktas drebulys. Kartais gali padėti jūsų elgesio pokyčiai. Tai svarbu, jei šuo išmoko, kad drebulys susijęs su apdovanojimu. Jei savo drebantį šunį glostote, raminate ir duodate jam skanėstą, natūralu, kad jis taip elgsis nuolat.
- Drebėjimas iš baimės. Savo elgesiu taip pat galite skatinti arba mažinti drebėjimą iš baimės. Ramindami arba drąsindami šunį, galite patvirtinti jo neigiamas emocijas. Todėl geriau išlikite ramūs. Ir jūsų keturkojis draugas ilgainiui to išmoks iš jūsų.
Drebulys dėl šalčio arba išmoktas elgesys gali kaitaliotis tarpusavyje. Kitomis aplinkybėmis nieko daryti nereikia. Tačiau būtinai atidžiai stebėkite savo šunį: ar jis džiaugiasi, ar jaudinasi? Ar jis nori skanėsto, ar serga?
Drebulys dėl ligos. Ar verta sunerimti?
Jei jūsų šuo dreba dažnai, ilgai ir pradeda drebėti netikėtai, tai gali būti susiję su sveikatos problemomis. Tačiau drebulys ir trūkčiojimai retai yra konkrečios šunų ligos simptomai.
Todėl reikėtų atkreipti dėmesį į kitus požymius, kaip antai:
- viduriavimą,
- vėmimą,
- šlubčiojimą,
- viauksėjimą,
- apatiją.
Šuns drebulys dėl skausmo
Dažnai šunys dreba, nes jiems skauda. Skausmą gali sukelti virškinimo problemos, traumos bei pavojingesni negalavimai.
| Liga | Apibūdinimas | Kiti simptomai šalia drebėjimo |
|---|---|---|
| Inkstų nepakankamumas | Apsinuodijimas, aukšta temperatūra arba nukraujavimas gali sukelti ūmų inkstų nepakankamumą. O lėtinis nepakankamumas vystosi paslapčia. Daugeliu atvejų akivaizdūs simptomai pasireiškia tik vėlyvosiose ligos stadijose. | Neramumas, apetito stoka, retas šlapinimasis, troškulys, svorio netekimas, apatija. |
| Adisono liga | Ją sukelia antinksčių hormoninės funkcijos išnykimas. Liga dažniau pasireiškia didelių veislių kalytėms. | Apatija, viduriavimas, apetito stoka, pilvo skausmai, troškulys |
| Drebančio šuns sindromas | Ši paveldima liga paprastai užklumpa baltus šunis. | Orientacijos sutrikimas, akių nistagmas |
| Persisukęs skrandis | Skrandis sukasi aplink savo išilginę ašį. Dėl to šuo patiria stiprius skausmus ir ima drebėti. Tokia būklė dažniau pasitaiko didelių veislių šunims. | Dusulys, vidurių pūtimas, neramumas, kraujotakos sutrikimai. |
| Šunų maras | Ši virusinė liga pažeidžia smegenis. Paprastai visi šunys skiepijami nuo maro. | Traukuliai, išskyros iš nosies, dusulys, kosulys, paralyžius, suragėjusios letenos ar nosis. |
| Epilepsija | Smegenų nervų ląstelės įsiaudrina. | Traukuliai |
Šuo dreba ir vemia
Jei kartu pasireiškia raumenų traukuliai, karščiavimas, vėmimas, padidėjęs seilėtekis ir pilvo skausmai, tai rodo apsinuodijimą. Kaip to išvengti? Būkite labai budrūs vedžiodami šunį ir neleiskite jam ėsti nieko pakelėse. Taip pat naudinga speciali dresūra, kai šuo mokomas negriebti užnuodyto masalo. Jei jūsų šuo prarijo nuodų, reikia reaguoti labai greitai. Skubiai nuvežkite savo augintinį pas veterinarijos gydytoją ir pasistenkite išlikti ramūs, kad jo dar labiau nenuliūdintumėte. Būtų labai gerai su savimi pasiimti nuodų ar masalo pavyzdį, kad veterinarijos gydytojas galėtų tinkamai įvertinti situaciją.
Drebulys ar traukuliai? Skirtumas yra
Net jei dreba visas jūsų šuns kūnas, paprastai jis vis tiek į jus reaguoja. Jis geba kontroliuoti savo kūną ir išlaikyti akių kontaktą. Ištikus konvulsijoms, pvz., epilepsijos priepuoliui, to padaryti neįmanoma.
Išvada
Jei savo šuns drebulio negalite priskirti nekaltai priežasčiai, pasitarkite su veterinarijos gydytoju. Tai ypač patartina, kai jūsų šuo dreba neįprastomis aplinkybėmis. Be to, jei toks elgesys tęsiasi ilgai, geriausia išsiaiškinti jo priežastį su specialistais. Daugelio ligų galite išvengti tinkamai šerdami šunį. Todėl visada savo keturkojui draugui duokite tik jo veislei tinkamą ir subalansuotą, kokybišką ėdalą.